Šviežiausi triedalai

Mergina ji buvo gero būdo. Neturėjo pamotės, turėjo mamą, tačiau kažkokiu gyvenimo momentu išklydo iš kelio ir pradėjo elgtis kaip bemamė. Paėmusi pavyzdį iš silpno proto bendraamžės įseserės nusivarė juodai savo ilgus plaukus. Graži ji buvo, vienok. Beveik vidutinio ūgio, liesa kaip smilga, tėvo akimis visada per liesa, tačiau jėgų ir parako gyvent gyvenimui turėjo su kaupu. Kokių tik komplimentų neprisiklausė tuo metu - ir braškė, ir gražiausia mergina pasauly, ir elfė, ir...
Vieną tų išklydimo iš doro kelio metų vasaros pradžios vakarą mergina nuėjo į barą. Vilkėjo trumpą juodą sijonuką, juodas virš kelių siekiančias kojines su skylėmis ir oranžinę palaidinę su besišypsančiu veideliu, ant viršugalvio turinčiu mažą gėlytę. Labai gražiai derėjo spalvos, apranga komplimentavo figūrą, ar verčiau jos figūra komplimentavo aprangą. Visa tokia graži mergina tuo metu buvo ir pašėlusios sielos. O pašėlti reiškia gerai įkaušus daryti tai, kas bešauna į galvą. Tai ir šėlo mergina tą vakarą bare. Žmonių ten buvo sausakimša. Tiek viduje, tiek lauke, ant gatvės bei šaligatvių. Išėjusi laukan mergina, matyt, pasijuto lyg jai būtų per karšta, ar šiaip koks velnias į ausį pakuždėjo tyliai kažką, tad ji tiesiog nusirengė savo mielą oranžinę palaidinę ir pasileido ją sukti virš galvos. Juk labai linksma! Šalia jos ant šaligatvio sėdėjo jaunas vaikinas ir kita jauna panašaus amžiaus ir sudėjimo mergina. Taip pat juodais tik visiškai trumpais pixie šukuosenos plaukais. Pamatę šėlstančią gražuolę liepė jai apsivilti palaidinę atgal. Mergina susiturėjo ir paklausė patarimo. Tada prisėdo šalia anos merginos. Prisėdusi dar prigulė ant šaligatvio. Trumpų plaukų mergina tarė: "Kelkis, gi čia visur prispjaudyta." Ilgaplaukei braškei mažai tas berūpėjo, bet vėlgi patarimo pasiklausė. Tuomet užsišnekėjo su nauja drauge. Išsiaiškino viena apie kitą, kad abi rašo, tad pradėjo viena kitai savo poeziją skaityti. Priskaitė eilių abi, pasigrožėjo viena kitos kūryba ir neilgai trukus po to trumpaplaukė leptelėjo: "Nori gal į tualetą palydėt?". Ilgaplaukė visada mėgo apsilankymus tualete, tad, žinoma, sutiko. Perėjo abi gatvę ir įsliūkino į kitą barą, mat ten daugiau tualetų. Tik kad į juos patekti reikia ir bromą kirsti. Abiems išėjus į bromą, trumpaplaukė pristūmė igaplaukę prie sienos, kadangi avėjo aukštas platformas, buvo kiek aukštesnė už pagrindinę istorijos heroję, įsmeigė žvilgsnį braškei į akis, kreivai nusišypsojo ir pasakė: "Durnele, galvojai, kad aš tikrai į tualetą noriu?" (Ilgaplaukė, vis dėlto buvo naivi mergina) Tik ištarusi žodžius trumpų plaukų savininkė godžiai įsisiurbė į elfės lūpas. Labai karštai bučiavo, iš to karštumo net perkando jos apatinę lūpą, pasipylė kraujas. Ilgaplaukė aiktelėjo iš netikėtumo, kurį sukėlė visas šitas įvykis ir skausmas. Trumpaplaukė besišypsanti atsitraukė. Pagaliau abi pasiekė ir taip seniai ilgaplaukės išsvajotą tualetą.
Kas vyko po to istorija nutyli. Nelaukite tęsinio.

Nesakysiu kokį. Vienintelė vieta regione, turėjusi dvigulę lovą, nes mėgstu miegoti patogiai, kaip namuose. Prieš tai dar teko atlikti piligriminę kelionę į Raseinių kapines, kurios metu aplankiau močiutės brolio žmonos kapą. Vakaro nuotaika žadėjo būti atitinkama.

Prie viešbučio įėjimo mane pasitiko levituojantis, juodu gobtuvu ir skraiste pasidabinęs moliūgas. Checkinas buvo sklandus, o nuotykiai prasidėjo jau kiemo tamsoje, ieškant savo apartamentų. Patirtis numeryje - atskira istorija. Durų užrakinimo sistema pareikalavo apmąstymų, o duše laukė uodų kolonija, viena dozė skysto muilo ir slidžios plytelės su pretenzija į prabangą. Apšvietimas duše valdėsi judesio jutiklių pagalba, kurie, regis, turėjo labiau savarankišką gyvenimą nei turėtų būti. Viduryje maudynių proceso - visiškas užtemimas. Stovėjau šampūnuota galva, šviesos nėra, o technologijos atostogauja. Interjere vyravo industrinis minimalizmas. Virš galvos nuogos betoninės perdangos emociškai slėgė, o kondicionieriaus ledas, TV budinčio režimo lemputė ir dūmų detektoriaus mirksinti lempelė erzino. 3:00 atjungiau viską, kas tik švitino, ir dar teko pakovoti su, kambario dydžio, vorais, įkliuvus į jų paspęstus tinklus. Išgyvenimo režimas aktyvuotas. Dvigulė lova buvo minkšta, bet šalia stovėjo paklota ir viengulė. Greičiausiai tiems, kuriems dvigulėje per daug veiksmo. Virš lovos kabojo projektoriaus pagalba "tapytas" paveikslas. Absoliutus šlamštas. Apie laukinę naktį su šampanu ir malonumo aimanomis galima pamiršti, nes viešbučio šeštoji taisyklė skelbia, kad 23:00–8:00 laiku griežtai galioja ramybės metas ir net reikia pasirašyti, jog supratote. Už triukšmą - išprašymas iš viešbučio teritorijos. Ryte prižadino gervės. Dušas vėl pasiūlė tamsųjį režimą, o pusryčių restoranas pasitiko seksofono melodija. Muzikinės atmosferos ir paaugliškos nuotaikos įtakoje, sukūriau falinę kompoziciją lėkštėje iš dviejų perkepusių kiaušinių ir nevalgomos dešrelės. Pro šalį ėjusi administratorė jos neįvertino, tik pasukiojo storą auksinę grandinę ant savo riešo, kai jai nusišypsojau ir pamerkiau akį. Antruoju bandymu dešrelę komponavau horizontaliau, - jau beveik gavosi pusrytinė šypsena, bet vis vien nepavyko pelnyti jos pritarimo. Sudomino gastronominis pusryčių pasiūlymas. Sardinės ir tefteliai stebino. Vilties teikė avižinė košė ir daržovės. Vaisių asortimentą sudarė, tik obuoliai. Blynus turi išsikepti savomis nuosavomis rankomis. Du spalvingi shotai, raudonas ir žalias, pasirodė esantys ne detox eliksyras ir ne alkoholiniai sutikimo gėrimai, o tiesiog suknista želė. Pusrytinis aprangos kodas - casual. Vyravo trijų juostelių treningai, kedai, šlepetės ar džinsai. Visi savaip reprezentavo vietinę mados savaitę. Buvo ir suamžėjusių damučių, vis dar turinčių parako kelnaitėse, su batais iki kelių ir mini suknelėmis. Prisiderinau Adidas kelnėmis ir kedais, kad pajausčiau bendruomeniškumą.

Po pusryčių, prieš išvykstant į mišias kitame miestelyje, užsirūkiau ir grožėjausi rudenėjančių krūmų panorama viešbučio kieme. Gamtos terapija po svetingumo įspūdžių. Nuvykus į miestelį, pasitiko neogotikinė bažnyčia ir vienas kitas giminaitis. Mišioms įpusėjus, atskriejo žinutė su noru pasidulkinti. Rudeninė melancholija? Ne šiandien! Taip ir baigėsi mano Halloweeninė išvyka, visiškai neprimenanti niūraus Vėlinių meto

Šiandien Vėlinės - visų mirusiųjų prisiminimo ir pagerbimo diena. Labai gražu nueit pakalbėt su iškeliavusiais giminaičiais, draugais, išgerti taurelę kartu, gal kokiais sausainiais pavaišinti. Vis dėlto tokios mūsų tradicijos - palaikyti ryšį tarp šio ir ano pasaulio.
Prisiminus mirusiuosius toliau galima prisiminti ir vis dar gyvenančius. Nuoširdžiausi gimtadienio sveikinimai mano mylimam sūnėnui Agrastui (vardas pakeistas), esi superinis vaikis, pilnas liepsnos gyvenimui, vertas pasididžiavimo. Taip pat sveikinimai ir du putojantys alaus bokalai pačiam Šūdų Kulto lordui Loriui. (Jei gaudausi, tai lyg ir šiandien.) Būk sveikas ir viską labai gerai darai, tai galima tik dar geriau. Tekvepia tavo muilas!