Šiurpiausios nakties likimas nubloškė į viešbutį netoli Raseinių, Gapšiuose

Nesakysiu kokį. Vienintelė vieta regione, turėjusi dvigulę lovą, nes mėgstu miegoti patogiai, kaip namuose. Prieš tai dar teko atlikti piligriminę kelionę į Raseinių kapines, kurios metu aplankiau močiutės brolio žmonos kapą. Vakaro nuotaika žadėjo būti atitinkama.

Prie viešbučio įėjimo mane pasitiko levituojantis, juodu gobtuvu ir skraiste pasidabinęs moliūgas. Checkinas buvo sklandus, o nuotykiai prasidėjo jau kiemo tamsoje, ieškant savo apartamentų. Patirtis numeryje - atskira istorija. Durų užrakinimo sistema pareikalavo apmąstymų, o duše laukė uodų kolonija, viena dozė skysto muilo ir slidžios plytelės su pretenzija į prabangą. Apšvietimas duše valdėsi judesio jutiklių pagalba, kurie, regis, turėjo labiau savarankišką gyvenimą nei turėtų būti. Viduryje maudynių proceso - visiškas užtemimas. Stovėjau šampūnuota galva, šviesos nėra, o technologijos atostogauja. Interjere vyravo industrinis minimalizmas. Virš galvos nuogos betoninės perdangos emociškai slėgė, o kondicionieriaus ledas, TV budinčio režimo lemputė ir dūmų detektoriaus mirksinti lempelė erzino. 3:00 atjungiau viską, kas tik švitino, ir dar teko pakovoti su, kambario dydžio, vorais, įkliuvus į jų paspęstus tinklus. Išgyvenimo režimas aktyvuotas. Dvigulė lova buvo minkšta, bet šalia stovėjo paklota ir viengulė. Greičiausiai tiems, kuriems dvigulėje per daug veiksmo. Virš lovos kabojo projektoriaus pagalba "tapytas" paveikslas. Absoliutus šlamštas. Apie laukinę naktį su šampanu ir malonumo aimanomis galima pamiršti, nes viešbučio šeštoji taisyklė skelbia, kad 23:00–8:00 laiku griežtai galioja ramybės metas ir net reikia pasirašyti, jog supratote. Už triukšmą - išprašymas iš viešbučio teritorijos. Ryte prižadino gervės. Dušas vėl pasiūlė tamsųjį režimą, o pusryčių restoranas pasitiko seksofono melodija. Muzikinės atmosferos ir paaugliškos nuotaikos įtakoje, sukūriau falinę kompoziciją lėkštėje iš dviejų perkepusių kiaušinių ir nevalgomos dešrelės. Pro šalį ėjusi administratorė jos neįvertino, tik pasukiojo storą auksinę grandinę ant savo riešo, kai jai nusišypsojau ir pamerkiau akį. Antruoju bandymu dešrelę komponavau horizontaliau, - jau beveik gavosi pusrytinė šypsena, bet vis vien nepavyko pelnyti jos pritarimo. Sudomino gastronominis pusryčių pasiūlymas. Sardinės ir tefteliai stebino. Vilties teikė avižinė košė ir daržovės. Vaisių asortimentą sudarė, tik obuoliai. Blynus turi išsikepti savomis nuosavomis rankomis. Du spalvingi shotai, raudonas ir žalias, pasirodė esantys ne detox eliksyras ir ne alkoholiniai sutikimo gėrimai, o tiesiog suknista želė. Pusrytinis aprangos kodas - casual. Vyravo trijų juostelių treningai, kedai, šlepetės ar džinsai. Visi savaip reprezentavo vietinę mados savaitę. Buvo ir suamžėjusių damučių, vis dar turinčių parako kelnaitėse, su batais iki kelių ir mini suknelėmis. Prisiderinau Adidas kelnėmis ir kedais, kad pajausčiau bendruomeniškumą.

Po pusryčių, prieš išvykstant į mišias kitame miestelyje, užsirūkiau ir grožėjausi rudenėjančių krūmų panorama viešbučio kieme. Gamtos terapija po svetingumo įspūdžių. Nuvykus į miestelį, pasitiko neogotikinė bažnyčia ir vienas kitas giminaitis. Mišioms įpusėjus, atskriejo žinutė su noru pasidulkinti. Rudeninė melancholija? Ne šiandien! Taip ir baigėsi mano Halloweeninė išvyka, visiškai neprimenanti niūraus Vėlinių meto