Verslo Madona

Braidžiojau Šventosios Upės žiotyse. Kojomis skyniau nužydėjusius vandens ženklus, gaudžiau oro likučius ir ieškojau neatrastų būdų įdegti pasmakrę. Mačiau kaitros išvargintas nuleipusiais raudonas savo ausis. Pavydėjau drambliams, bet stengiausi neužlipti ant slidžių kiaulienos šmotų, suvyniotų frotiniuose pataluose. Girdėjau garsines haliucinacijas. Kažkas, didelis rudas ir patešmenijęs, papilvės plaukuose paskutinę atostogų dieną užbraukė nagais. "Tfūūūnf" -išleido bespalvį vidurių kalmaro žiedą. "Tfūūūnf-tfūūūnf-tfūūūūnf" -jam pritarė pulkas dukofkės orkų.

Akyse suraibuliavo Geltonoji jūra. Užvertęs galvą kulnais minkiau smėlį. Dangus pajuodo. Iš gelbėtojų būdelės grojo "Karšti čeburekai".

Staiga pajutau, kad nebealpstu iš nelaimės.

Saulė švietė lyg iš pypkės, o jos centre šypsojosi lietuviško Verslo Madona. Ponia ezoteriškai pleveno ore nesiekdama kojomis dienos horoskopo. Lazda kėlė baimę ir pasigailėjimą. Rankoje laikė lentelę su užrašu "NUOMA", kuria prisidengdavo gėdos akis ir dirbtinių dantų šypseną. Šypsena trykšdavo kas kartą, kai pašlamindavau kišenėje banknotais.

Štai tokia lietuviško verslo apvaizda apsireiškė man Šventojoje.