Bedarbis Balionas

Tešlotas Mėsainis juodais berankoviais marškinėliais, džinsiniais bridžais ir baltais sportbačiais, sėdėjo nunarinęs skustą galvą. Jo petį puošė tamsiai mėlynas drakonas iš rytų virtuvės, o aplink mažąjį pirštelį vyniojosi juodas siūlas be paliovos. Labai tikėtina, jog siūlas buvo nereikalinga detalė nuo marškinėlių. Kartais Tešločiui skambindavo telefonu. Jis patylindavo berniukišką balsą, nejaukiai muistydavosi atidėdamas pokalbius vėlesniam laikui. Tada susikišdavo telefoną į kišenę ir toliau sukdavo aplink pirštą juodą siūlą.

Pagaliau susuko savo nykštį su mažuoju į vieną daiktą. Paskui, išlaisvino nykštį, užveržė siūlą ant mažojo stipriau. Taip ir sėdėjo nepakeldamas galvos. Sėdėjo žiūrėdamas į raudonai pasmaugtą pulsuojantį pirščiuką. Pavargęs atsikrenkšdavo. Ne dėl karkalų - simboliškai. Pakeldavo akis į lubas. Tyliai ir nestipriai atsikvėpdamas išleisdavo orą aukštyn išpūsdamas žandus. Prisimenu mažytę juodą o formos skylutę lūpose ir troškau pats tapti lengvas, lyg atrištas balionas.