Tu nešvaistai laiko niekams

Šikdamas tu švaistai laiką niekams.

Smagu švaistyti lovoje laiką klaidžiojant socialiniuose tinkluose. Tinklų daug, o tikrų -visai nedaug. Netikri tinklai pakeitė geriausius draugus ir pavaliai tapo tikrais draugais. Nekenčiu šitų draugų. Jie reikalauja pernelyg daug dėmesio. laiko sąnaudos akivaizdžiai neekvivalentės gaunamai naudai. Jeigu išviso to yra kokia nors nauda.
Na, bet laiko švaistymas tuo ypatingas, kad kuo daugiau jo praleidi, kuo daugiau tinklų prisiregistruoji, tuo daugiau tikiesi kokios nors naudos. Senus tinklus keiti naujais, lopai juos, tada trauki laukan naujus, užmeti senus, paprašai priminti password'us, tada vėl ištrauki tuščius senus, išmeti neseniai įsigytus ir nusiperki dar naujų kaip koks mėginantis negerti, bet nuo to bandymo dvęsiantis, žvejas. Toks užburtas ratas. O lauke toks niūrus oras, tamsios nakties pirma dalis.
Tuo labiau, kad kažkas įstrigo vonioje. Dėl to negalima patekti į ją. Reikalus užgniaužia muzika gera. Ne koks kvailas rock'n'roll'as. Viduriuose vartosi kaikas. Žarnomis turbūt varinėja bjaurus pūvančio jogurto tvaikas. Derėtų kuo greičiau patekti ten, kur galima būtų atsikratyti nuodų. Ėda jie iš vidaus mane. Viskas gurgia nemaloniai. Gerai kai pilvą šildo geriausias draugas organinė aparatūra. Tartum trumpam nurimsta giluminis mėšlo huricane'as, kaip pamažu apmiršta po langais kažkieno nuolatos apmyžama žolė.
Dažniausiai vertingos mintys aplanko neįtikėtinėčiausiuose gyvenimo momentuose. Tokiuose kaip pasislėpimas tualete. Aišku jeigu niekas nepradeda klebenti durų. Skubomis lakstyti rankena penkis kartus per dvi sekundes. Nu dieve, net namuose negalima ramiai pašikti. Aš gi noriu kuo skubiau netrikdomas atsikratyti slegiančių nuodų, kol nepritryško į vidų man jų. Žinoma, tai tik įvadas į gražias mintis. Siurealistinė nuodų atsikratymo nuojauta. Gerai jog niekada neskaičiau žmogaus su nežmoniškai riestais ūsais apybraižos apie šūdus. Žinau tokią esant, bet nemanau, kad tai trukdys apsirašyti vieną kitą asmeninę tuštinimosi patirtį. Nes čia įžvelgiu proceso genialumą -pasislėpus jausti diskomfortą dėl galimo įsiveržimo. Gal būtų tikrai siaubingas toks kvailas sutapimas, kai trinktelėjusios atsiveria durys, o šūdas garsiai pliumpteli tuopačiu kaip ir megindamas prasmukti nepastebėtas. Garsas su kvapu jį išduotų dėl ko nepavyktų dingti incognito. O gal išduotų mano logiškai paprasta sėdėjimo vieta. Žodžiu komplektas įmanomų nemalonumų: salsvą kvapą nuo porceliane mėginančio slėptis žmogaus lydintis pliumptelėjimas. Vargiai ar įsibrovėliai išsigąstų bei pasijustų nemaloniai. Įsibroveliai, tikėtina, pasijustų toliau lūpų kampučių lengvai pralobę tokio linksmo atsitiktinumo dėka. Manau, mėgintų vaidinti sumišimą, be garso prunkšdami užvertų duris.
Tai neesmė. Tai tik viena galima atsitikimo prielaida. Pernelyg aiški komediška kvailystė. Durnas atsitiktinumas. Tokių atsitiktinumų reikia vęngti, nes prie gražių minčių jie nepriveda, o priveda prie iki finalo, akivaizdžios nesąmonės. Tokias nesąmones reikia neigti garsiai, vaikščioti po senamiestį pasakojant nuodugniai kiekvienam sutiktam valkatai.
Padorūs žmonės tokių nesąmonių negali klausyti ilgiau kaip keletą minučių. Lygiai tiek, kiek jau klaidžiojančiomis akimis ieško danguje tyro žodžio "atsipisk" varianto. Štai, pagaliau jūs pažvelgėte į dangų, Asile. Štai tas žodis, kurį norėjote rasti, bet nedrįsote ištarti. Todėl užbėgdamas už akių tariu jį pirmas jums irgi vietoj "eikit nach jei nesugebate išklausyti istorijos iki galo". Taip nutinka rimtiems žmonėms, kurie atsakingai žiūri į gyvenimą. Tokiems, kurie kala pinigus iš ekologijos idėjos, ir kurių yra begėdiška dauguma, kurios apsuptas gali imti pats dalintis kaip ameba: į daugumą, pasilikdamas sau psichosomatinę, mažąją dalį tiesos. Kadangi istorijos apie tuštinimosi subtilumus nėra tai kas padeda išsilaikyti mainstream'iškoje aplinkoje kuriant sentimentalaus openminded'o savęs vaizdą, tokie žmonės nesugeba susikoncentruoti trumpam atpalaiduojančiam efektingo pabėgimo seansui, jaučiasi kažkiek kalti dėl savo sumyžtų lūkęsčių.
Noriu pabaigti apie gražias mintis, kurios sukaria kas kartą milžiniškus atstumus atnešti atsakančią žinutę.
Ilgų atstumų didžiausias minusas -juose stipriai nugaruoja pranešimo užtaiso euforija. Panašiai, kaip nugaruoja praeitis ir šilto vandens garai paskleidžia ekstaziškai šaldančio slapčiausias vietas želė aromatą. Niūniuojamos dainelės melodija primena "aš nelaižysiu tavo dziundzės, bet tu pasakyk, kad tai yra tas žodis, kurio neišgirdusi negali pradeti čiuuuu..." Įbaugintas pažeidžiamas žmogus ekologiškai gūždamasis po vandeniu slepia didžiausią nešvaros paslaptį, kuri iš aukštai krisdama jungiasi su kitomis paslapčių srovemis, kurios kriokliu krenta į tamsios paslapčių upės dugną mieste.
Džiaukimės kol galim, kad viso šito siaubo nematome sujungto į vieną didelį faktišką puzzle'ą. Vieną dieną paslapčių dėlionė pakils galinga kaip šluotos banga ir nusvies mus į Kačių planetą. Kačių planetoje išgyventi bus žymiai paprasčiau. Reikės liautis valgyti. Galima tik lakti, o tuštintis reikės į atvirą kosmosą, kur neaišku ar kas yra. Rasis naujos orbitinės gyvybės formos. Salsvos tirštos dujos. Tokias dujas seanso pradžiai leidžia vagys plonyte žarnele miegantiems šeimininkams pro durų apačią, rakto skylę  arba duryse integruotą plyšį laiškams. Kaip kam patogiau.
Norėdami tų dujų paragavimo išvengti, turime stengtis kaip galima greičiau atsikratyti nuodų savo viduje. Turime vėl jungtis į socialinius tinklus. Turime skleisti žinią apie didžiulę grėsmingq bangą, apie vagiamas dujas, apie fiktyvias miegančių šeimininkų savižudybes. Gal net turime perdavinėti kibinus iš rankų į rankas. Turime užtvenkti užtvanką ir užkirsti kelią nelaimei.
Šikdamas tu nešvaistai laiko niekams, o sąmoningai stengiesi kaip galima greičiau atsikratyti iš vidaus tyliai žudančių nuodų.