Kalba voverė

Apsiblausus aiškėja filosfijos kontūrai. Žengiu į prieš mane visu greičiu blerbiančią moterį. Kaip šlapias šuo suliejęs nosį į juodą tašką, ji purto galvą taškydama seilėmis. Girdžiu tik gaudimą vakarykštės muzikos. Pro gaudesio rūką seku atsirandančią ir vėl pranykstančią figūrą. Kratykis, hipe, kratykis.
Reikėtų nežmoniškų pastangų, jei sumanyčiau įsiskverbti konkrečion sritin. Nesu tiek nusiteikęs. Noriu nerti paviršutiniškon esmėn nesivaržydamas. Klausau jos. Nesuprantu. Jos žodžių nebesurišu su kūno kalba. Neišmanau šios kalbos. Intuityviai jaučiu karštą skardos lapą ant galvos, grojamą vėjo, ir lietaus barbimą. Ne liūtį, bet stiprų barbenimą.
Nuo šios sekundės, logikos sąvoką priskiriu moters mąstymo būdui. Tik šiai giminei. Tebus filosofija, kaip vyriško pasaulio matymas. Ir logika -moteriškojo matymo apibrėžimas.
Ji sako, jog niekada net ir nemėgo žolės. Nežinodamas, kaip reaguoti, pritardamas linksiu. Labiau purtau galvą, nei linksiu. Kraipau i šonus, žiūriu į lubas. Ji stabteli trumpam, mat kažkas yra ne taip. Reikia logikos greičio įvertinti tam. Kaipgi dabar būtų ištiesų, formaliai ir naudingiau. Svarbu, kaip būtų praktiškiau, natūraliau. Ji nesivels į mūšį. Jos karo menas, laimėti be kraujo ir mėlynių. Žiedais, nuodais ir intriga. Slaptas mygtukas bibliotekoje turi iššauti durklą dideliam žaliam žiogui į nugarą. Tokia tiesa. Apsvaigusi nuo keršto ji nebeskiria spalvų. Vietoj raudono mygtuko spaudžia žalią. Išlindęs durklas šnypšdamas lekia žiogui nugaron. Rudam žiogui. Panašiam į tarakoną. Aš tariu: ji realiai neskiria spalvų, tikrai. O jos trys-d yra virtuvė ir dvi draugės. Viena -apšnekėjimui, antra -pritarimui. Bevalgant. Kokios jos meilutės viena kitai. Rudas tarakonas trakšteli. Smigdamas durklas pliauškynės balsu laužia sausą pergamentą. Susteniu bei pakrypstu. Sprandas raudonuoja. Pūkščiu per nosį atsigręžęs. Kas čia taip neįtikėtinai drąsiai ir įžuliai.
-Atsiprašau, -taria ji ramiai. Žvelgdama tiesiai nemirksinčiomis akimis. Gal jai truputį šalta ir žvarbu. Nieko nėra aplinkui. Nėra kuo apgaubti pečius.
Tvarkelė. Ji pradeda griaužti nagus. Net žandukai kruta. Dantimis pakrato kiekvieną riešutą. Prieš pirmąjį prakąsdama.