Liftas

Prie kasos ant obelisko iškeltas besišypsąs moters veidas. Įmantriai susuktų plaukų šatenė ultramarino ekrane. Tai šūdžurnalis. Neįskaitau pavadinimo. Man gėda prieiti arčiau ir pripažinti, kad man ypatingai įdomu kas ji. Pasirašęs čekį mašinaliai kilsteliu arčiau. Nedrįskite manęs apgauti. Aš dar primatau. Aš viską tikrinu. Šauniausias mano blefas per gyvenimą ever. Šis socializuotas optinis fokusas. Aš jį atlieku geriausiai. Tai, kaip sakoma, mano vaidmuo. Parašytas būtent man. Išeidamas tarpduryje susitinku vaiką. Krūpteliu prasilenkdamas, nes vaikas netikėtai sutrenkia viena į kitą apledėjusias pirštines. Pažvelgiu į jo baisų tėvą. Akimirka praeina. Neatsigręžiu žvilgtelėti ar jie neatsigręžę. Prie lifto sutinku akis, su kuriomis iš po akinių prasilenkiau sukdamas link to pačio lifto. Tos akys buvo už šimto stiklų klaiktelėjusios. Nervingai dilgčiojo petimi duris, mėgindamos prasibrauti pro stiklus. Vos neišlipo per akinių viršų, ne tik kad pro duris kiaurai. Taip nereikia daryti geriau. Spyna jaučia, kai žmogus nervuojasi už durų. Užjaučia iš drebančio rakto. Norėdami atrakinti spyną, turime jokiu būdu nedrebinti rakto tokia amplitude. Kai spyna nenori atsirakinti, raktas drebinamas vagies dažniu. Toks įkyrus dirginimas apipisa spyną, ji sukasi ir durys atsiveria. Aš ėjau iš požeminio garažo pro kitas duris ir žmogus lauke nelabai mane domino. Gali būti, kad aš atsilieku nuo ritmo ir tokius dalykus, kaip perspėjimas ar pagalbos šauksmas pasakau arba išgirstu per vėlai. Be to, už durų nesigirdėjo, kad jis maldautų jas atsidaryti. Tik užspiesto besirūrinančio šuns žvilgsnis. Nesikišu į šunų reikalus. Todėl prie lifto tik sausomis lūpomis nežymiu linktelėjimu tariu "labas". Negalėčiau pasakyti koks tai žmogus. Beviltiška aprašinėti jo išorę, kurią šiek tiek prisimenu. Mėginčiau, bet pats vengiau žvilgsnio. Šįvakar netrokštu jokių ekstravertiškų kontaktų. Noriu būti apačioje. Stebėti savo mirtį nuolankiai iš žemai. Liftas yra skirtas apžiūrinėti žmonėms. Čia, mielučiai į valias nieku nedings. Muistykis muistykis, branguti. Tu nežinai kas aš esu. Aš tau gi neatidariau durų iš vidaus. Abu žinome, kad tu blaškeisi ešerį apie tas duris beviltiškai kvailai. Ir vis tiek mes dabar važiuosime drauge. Tu svarstai lipti ar nelipti. Bet mes kartu jau laukiame. Tu ne kątik atėjai. Ir niekas, lyg tyčia neatitranko snieguotų kojų kažkur čia pat. Nenorėdamas pabaidyti kaimyno, su kuriuo prieš keliolika akimirkų sveikinausi linktelėjimu, nuolankiai nuleidęs galvą apžiūrinėju grindis. Nei įtrūkimo. Liftas atsidaro didelis. Nuostabi vieta hienų safariui. Man net dingteli, kad būtų protinga kaimyną išrūrinti prieš sumedžiojant. Nieko panašaus nesu daręs. Tikriausiai būtų efektyvus pedų sumėtymas. Pasigirdo atodūsis žmogaus, kuris lipdamas į liftą nusistebėjo mano pirštinėmis. Žudikas juk visuomet su pirštinėmis. Aš gi ne fakinas padegėjas. Nepakeldamas galvos kaip televizorius be garso įplampenu paskui. Spaudžiu septyniolika, kitas pirštas spaudžia devyniolika ir pati neįdomiausia kelionė gyvenime prasideda. Padažnėja kvepavimas. Auka tartum truputį paraudo. Nelabai įžiūriu įkypa akimi. Aši aši, aši aši. Kvėpuoja kaimynas iš devyniolikto aukšto. O gal taip kvėpuoja kaimyno žudikas. Gal jam pavyks kada nors gyvenime dviem slidžiomis plytomis pramušti du aukštus žemyn ir atkeršyti man už tas duris. Ką, fakeri, aš tavęs klausiu. Bet jau pamačius devynioliktą mygtuką ir prisiminus komediją už durų, man pasidarė aišku jog laikas ryti iš mandagumo neišspjautas seiles. Tas bybys nėra net antros knygos personažas. Jaučiasi nevertas būti pastebėtas. Dėl to labai jaudinasi, kodėl dažnai papuola į tokias situacijas, kurios atkreipia į save dėmesį, kaip į kvailį. Tai statistinė paviršutiniška biomasė, skirta lyginamuoju būdu kilstelėti pagrindinius charakterius. Tokiems ir drabužiai dažniausiai neaprašinėjami. Jie ateina nuogi, dėvėdami tik vieną esminį juokdario aksesuarą. Ir išeina nuogi. Niekam nerūpi kur jie ėjo, ką jie veikė, kas jų laukia. Aišku nėra visiškai taip neįdomu. mėginsiu rasti jiems užimtumo. Ypač, kai šalyje plečiasi bedarbystės gripo epidemija. Nepritariu jokioms, nuolat žmogų niekinančioms teorijoms. Bet pritariu iš tikrųjų, kadangi formaliai jie -niekas.
O dabar, laikas pasiimti knygą į rankas ir pasisemti Manheteniškos iškalbos. Kadangi pigiausias būdas kokybiškai keliauti bei semtis įspūdžių visais laikais yra skaityti knygas. Tai man pasakė viename greitajame traukinyje išgalvotas girtas žydas.