Ištrūkusi saga

Tai buvo pagyvenusi pora, o aš tik ką po darbo. Jis ėjo automobilių stovėjimo aikštele krypuodamas. Ji mėtėsi paskui aplenkdama balas vandens slidėmis lyg lapės mėtoma uodega.

Jis nešė rankose du permatomus maišelius obuolių balasto. Ji paleido lazdą, stabtelėjo ir mėgino užsisegti riebaus kombinezono sagą. Saga, kvykdama išgąsdintos kiaulės balsu, niekaip nenorėjo pasismaugti ankštoje kilpoje. Jis krypavo neatsgręždamas. Ji labai stengėsi ir pūkštė inkšdama, o ištrūkusi saga nuriedėjo tarp balų po mašina. Buvo jau tamsu. Jis sustingo nuo smūgio, kai ji jį pašaukė balsu.

Parietęs sparną jis apsisuko, priplaukė atgal prie jos ir užgesino variklius. Ji smakru parodė link nuriedėjusios sagos. Jis gūžtelėjo pečiais ir kilstelėjęs svarstyklėmis padavė obuolių maišelius. Ji ištiesė rankas, o jis parklupęs keliais šliaužė ten, kur jo manymu turėjo būti nuriedėjusi saga.

Maišeliai neišlaikė jos rankų ir pratrūko. Obuoliai krito, atšoko, riedėjo, dūko. Po sekundės laužydama balas ir juos apšviesdama į aikštelė atriedėjo mašina. Vienas mėgino lysti po ratu, bet pasakęs "aš dūstu" čepsėdamas nutilo. Jis atsistojęs skėstelėjo rankomis be vilties. Sagos nebuvo, bet buvo geras apšvietimas, tamsus asfaltas ir bilijardas obuolių.

Ji stovėdama tylėjo, o jos blakstienos kiauliškai nekaltos baltai suklapsėjo. Jis pradėjo šokti keistą šokį, kulnu trankydamas mėgino padalinti pusiau kiekvieną obuolį. Aš tuo metu lenkiau pro šalį. Man pagailo jos. Labai pagailo to milžiniškai lėto akimirksnius skaičiuojančio kūno, todėl atsegęs paltą su pamušalu išsitraukiau iš kišenės porno dvd kompaktiškų plokštelių krūvą, padaviau jai, ranka prispaudžiau ranką ir švelniai pakračiau sakydamas: