Spiritas

Ėjau namo po darbo fiziškai ir visiškai pavargęs. Šaligatviais mane lydėjo smalsios gintarinės akys. Ėjau su sniego pagalvėmis per dvidešimt centimetrų nuo žemės. Sunkiai erdvėje kilnojau kojas, bet nesustodamas plaukiau per laiką. Prisimenu, kad vienu momentu aistringos čakros atsivėrė, oras sutirštėjo iš pavydo, kad negaliu išgerti. Nebeprisimenu ką tuo metu jaučiau, bet savo sielą stipriai įkvėpęs uodžiau spirito klonius. Taip ir nuėjau toliau sau godžiai pilna krūtine vaidindamas kitiems, kad nekenčiu kvapų haliucinacijos tikrovės.