Prezidento akis

Smaigstome sumuštinius su karalaite Marija Nevienturte. Mosuojame apčiulptais plastmasiniais kardais. Ji geltonu, aš oranžiniu.
-Gal pasišpaguokime? -ji klausia.
-Nusiųskite prezidentui karduką su prierašu "išsidurkite sau akį pats", -atsakau krapštydamas dantis.
-Per žiauru. Aš geriau nusiųsiu prezidentui kostiumėlį. Na, tokį mažytį kostiumėlį, kuris bus toks gražus, kad prezidentas norės į jį tilpti, bet niekaip netilps. Tuomet jis pravirks iš gailesčio sau, kad yra per didelis nuostabiems dalykams. Tuomet galvos paviršius nutirpsta melancholija, o ji lyg gindamasi kopūstu užsidengia akis.