Pavasario pranešimas

- Pasaulinės klimato kaitos teorijos gąsdina mane. Ypatingai bijau vasaros. Bijau ištižti automobilio sėdynėje tvankią kepinančią dykumos dieną miesto kamštyje. Man patinka tavo baisių karščių baimė. Kuria nematomą bendrumo jausmą. Aišku, tai turbūt tik iliuzija, tačiau kas sakė, jog gyvenimas yra kažkas daugiau nei graži, nuolat vis neišsipildanti jo vizija, kuri ritmiškai reguliuoja plaučiuose orą. Aš pasiklydau pavasario daugiabučio laiptinės kvapų labirinte. Dejavu. Grįžtu į vaikystę. Šuoliuoju pirmyn. Vejuosi vežimą. Įšoku. Sėdžiu gale ir siekiu kojomis tolstantį žvyro kelią. Kartais iššoku, bėgu paskui ratus mėgaudamasis galimybe nebespėti atgal. Kas tai?
- Lėktuvas, šuolis, greitis, kritimas, adrenalinas, meilė? Aš nežinau, nenoriu žinoti. Paprasčiausiai manau, pavasaris.
- Žiema išėjo ir aš strapalioju šokinėju į orą. Laidau grimasas, necenzūriškus gestus pavymui...
- Kaip tu žinai, ką reiškia tavo vardas? Šiaip, dirbu už kitus jų darbus. Jie rodo susierzinimą ir nepasitenkinimą. Neduokdie, tie darbai jiems grįžtų...
- Man patinka problemos. Kartais jos priknisa, kartais interviu telefonu, korekcijos, derinimai su komunikacijos departamentu. Kartais iš mano teksto išmetama gyvybė ir šviesos šešėlių žaismas, metaforos, ir paliekama sausa brazauskiška kalba po kuria nenoriu matyti net savo vardo pavardės. Aš klausiu - ar tai yra gyvenimas? Ir atsakau - taip, žinoma, kad tai nėra tikrai tai, ko norėčiau, tačiau tai, kas yra pavasario ore, tikriausiai yra tai.
-...
-Čiao mergaite. Žinok, kartais pavagiu tavo "skųstis negaliu -gyvenu gerai" ir naudoju kaip savo. Negi, turėčiau tai pirkti?