Nėra mielių

Mes paliekame šalį, kurioje nėra mielių. Nes tai fakin Amerika.
Atrodytų smulkmena, bet grįždamas namo suvokiau, kad problema gilesnė už daugelį šiandien parlamente sprendžiamų.

Maksimoje nėra mielių. Jos turėtų būti ten kažkur prie sviesto.
Tačiau yra klausimas: "O ką? Jau Užgavėnės?". Turiu gatavą atsakymą į panašius klausimus. Pradedu tankiai mirksėti ir garsiai žagsėti.
-Jeigu mielių čia nėra - tai mielių dar neatvežė, -aiškina Klauskite Galiu Padėti toliau.
-O kodėl Jūs Nepadedate mielių matomoje vietoje? -gaudau orą žuvies balsu.

Nesinori nieko parinti. Pochui tos mielės. Pasiimsiu alaus ir muilo burbulų. Organizmui trūksta mielių, lengvų sukrėtimų, blynų ir sprogimų. Katinui trūksta adrenalino. Vystosi peliųfobija. O man viduje kyla įtarimas, kad kažkas slepia mieles. Laiko Užgavėnėms.

Siūlau skubiai spręsti problemą, nes bus riaušės. Pisdą.
Alutis lengvai apsuka galvą, atpalaiduoja rankas, liežuvį. Širdis atlyžta. Atvožęs dangtį pasislepiu ir aš. Mažąjame kabinete. Užsidaręs vienutėje kepu mielinius kasdienybės blynus. Kad kvapas nesklistų po visą darbovietę. Raunu juos kuokštais iš savęs. Į krūveles dedu.

Baigęs darbus, kaip visuomet, klausiu:
-Kuo nusivalyti? Šventiniu persikiniu ar laikraščiu elektroniniu.
Pasigirsta blynų skeptiko beldimas. Žinau, kad už durų Hobis Mobis. Patrypk patrypk. Kęsk. Kentėk, kaip aš kenčiu. Nesiliauja.
-Nėra mielių, -rėkiu iš anapus isteriškai. -Neguosk, ir Norfoje nėra mielių!