Kulnas

Statau smėlio pilis. Ruda gintarinė košė varva tarp pirštų. Hobiui Mobiui atrodo mano pilys šūdas. O man - smagu. Mėgstu sėdėti ant kranto. Mėgstu ateinančią bangą. Ištikšdama ji suplaka į užpakalį kelnes. Vanduo traukiasi. Drauge nusinešdamas smėlį. Po manimi pradeda griūti pasaulis. Milijonas kirvarpų įsisiurbia šiknon, kurdamos tuštumą.

Hobis Mobis iškelia pageltusį kulną virš pilies. Sukioja. Matau jo šlapią juodai permirkusį tamsiai rudų kelnių kantą. Medžiaga pusiau sintetinė. Nežinau ar jam tos kelnės zajabis nešiojasi. Tikriausiai traukia šaltį žiemą ir šutina kojas vasarą. Elektrinis brizas šiaušia kojų plaukus. Nežinau, kaip atrodo elektrinis ungurys. Neragavau ir nemačiau. Hobis nepanašus į ungurį. Grečiau, sausas jūrinis ešerys skrebančiais žvynais. Apsivėlęs smėliuotais kačių plaukais. Visuomet su skrybėle ir chaki lietpalčiu. Dieve brangus, žiemą vasarą žiemą vasarą jis rengiasi taip pat ir taip pat. Ir dabar stovi prašiepęs mėlynai baltus dantis įjuodavusiais tarpais. Švilpčiodamas traukia tekančias seiles. Nepasako nieko. Jei sakytų - išpūstų skaidrų burbulą. Juokas jo lyg įmigusio skrepliuojančio senio švogždimas.

Neaišku, kaip jis susiranda pisalo. Juk tai kaip kvatoti sekso metu, kai kitas negali baigti. Norėčiau jam pasakyti, kad negriautų mano pilies, kad jis pydaras bus jei sugriaus. Dangų pjauna skrybėlės kraštas, šypsena, dantys ir neaiškus lietpaltis sukasi vėjyje vyniodamas koją. Kulnas lėtai nusileidžia virš bokšto. Sustoja. Pasisukioja ir kyla aukštyn. Nemėgstu, kai kas nors griauna mano svajones. Jam atrodo, kad kam visa tai. Tai besmegenių statiniai, kurie skirti savęs linksminimo spardymui.

Kulnas, taikinys, kulnas, žvilgsnis, bokštas, šypsena, kulnas, šlapios kelnės, smūgis. Pilis sutrupa lyg sviesto pyragas. Metu jam į veidą smėlio. Abudu juokiamės. Aš - net apsiašarojęs.