Didesni papai - daugiau varškės

Lapas po lapo verčiu kalėdinį spenių žurnalą. Tiesą pasakius žiauriai noriu iššikti šventines injekcijas, bet šiaip ne taip froidiškai mėgaudamasis laikausi. Krapštuku tarpudantin įsprausdamas vieną kitą vėlyvą popietinį riaugą. Glostau dujas presuojantį pilvuką. Pavaliai kiūtinu koridoriun. Trokštu rasti čia margus didelio dydžio guminukus. Tokiuose tilptų ne tik mano, bet ir seksualios galinės juodmargės kojos*.

Pieniškų varškės sūrelių sekso idėja užvaldė devyniasdešimt septynis procentus smegenų žievės. Oksana, Oksa, gera, gera. Olia lia! Prakaituotu tarpkoju kaista skysta silikono košė. Tu zjbs karvė, nesibaidyk. Juk gali pabūti gumiapape kekše. Man ir vaikučiams. Liežuvis skęsta šokoladiniame seilių glaiste. Brendu per rudą chalvą į Šūdų Meką.

Prisimenu močiutę alkūnėmis parėmusią kelius, kai laukėm vėjo šapams pustyti iš nuskintų kmynų. Teškiu plastmasinę pintinę po kojomis ir pražergtomis rieškučiomis lentynoje semiu traškų hommikų varškės produktą. Grįždamas išlupu vienetą. Bučiuoju skeltą rudą lūpą ir klausiu: įdomu, kiek majonezo duoda ūkininko Antano Boso karvė? Ar Zvonkaus karvės pienas melsvas, sintetinis, pigus ir liesas?

*Karvių p*sėjams gresia kempinligė.