Katarsis ir Metaksa

Jai neramu. Žiūrime jaunystės nuotraukas. Čia mes.
Mes, suspaustu oru varomi aparatai. 
Mes, begalvės vištos, apsnigtame žemaičio kieme. 
Mes, už normos lango skriejantis Rytų Vokietijos spalvotų trabantų paradas. 
Mes, išgedę dantys, pilnoje sūrio burnoje. 
Mes, traukinyje-raketoje Osaka-Tokijas. 
Mes, į krantą išmėštą saulėlydį čepsime.
Mes, laikome peilio rankeną kiaulės gerklėje. 
Mes, iš Londono varguolių atvirutes siunčiame.
Mes, varlės kojų batai.
Mes, paklaikusios akys su kruvinais tamponais nosyje Milano spintose. 
Mes, senos pasukos valdiškų mirties namų šaldytuvuose.
Nesuprantu, kodėl rašau šias nesąmones. Ketinau kaip tik triesti apie grafomaniją. Bet sugalvojau, kad jeigu dabar įleidžiame mane prie šitų reikalų, tai aš visur čia pridergsiu. Todėl sėdžiu nusikalęs kybančiame stalčiuje atsilošęs. Į ružavas kolegės rankoves susikišęs kojas, o rankas, aišku susidėjęs už galvos. Sotus ligi kaklo. Supuosi kaip asimetriškas vazonas aplinkui savo veido užpakalio šypseną laimingai nusiteikęs. Man Katarsis ir Metaksa. 
Dėjau ant ankstesnių užsiėmimų. Apleidau pelningus akvariumus. Primyžau į Gervydo degtinę ir ilgai juokiausi. Kol žuvys sukosi ratu klozete. 
Pribūriau naują jėgą. Sukūriau naują žodį "amnesta". Tokio juk nėra. Parašiau, kad šitą reikia patentuoti. Dar sugalvojau "p*sdinimui galas". Bet čia senas. Dar sugalvojau "krizė p*zė". Bet atskalautas. Labai nuėstas. Niekas neprikirs, kad juokingas. 
Visiems paskutiniu metu juoda linija bėga per nugarą lūžinėdama laiptais. Ir per tas nugaras bėgu aš. Su ruda pinigine ir smailais kablais. Pusiausvyrą išlaikanti keturiasdešimtmetė. Lyno akrobatė. Bėgu į jogą "tu pati save myli ar nemyli". O pa pą. Įsivėlė klaida.
Noriu būti boba Trakų rajone. Žaliame lagamine. Visa suoperuota. Man operaciją atliko daktaras Graibomanas. Po stalu. Vilniaus Centriniame pašte.