Dingo šuniukas

Į Senųjų krikščionių sankryžą iššoko žmogus. Palinkęs visu priekiu dairėsi į šalis. Betrūko, kad prisidengtų nuo saulės akis delnais, tačiau buvo susikišęs juos į užpakilines džinsų kišenes. Neužtikrintai mėtydamas kojas, lyg abejotų krypties pasirinkimu, pavandenijusiomis akimis mindžikavo tikrindamas nematomas kūlgrindas. "Dingo šuniukas", -pamaniau tuomet žingsniuodamas pro šalį saulės apšviestu tuneliu. Nors buvo karšta, žingsniavau kaip arklys pridengtomis akimis po kapišonu. Ėjau į savo laimę ir nesidairiau. Ji, mano manymu buvo kažkur toli. Nors ką gali žinoti, gal ji buvo čia visai šalia. Bet nevertėjo stabtelėti pagalvoti, mat jeigu mano laimė manęs ieškojo, tai reikėjo pakeisti žmones į tuos, kurie neieško šuns.