Tiesos Karys

Atmintis visai nieko dalykas. Tik vienas dalykas apie atmintį - ji labai netiksli. Bent jau taip sako psichologijoje. Nesinori tikėti, ane? Na taip, kaip pasikėlęs ir arogancija pertekęs asmuo galiu teigti, jog tikrai nesąmonė. Gal aš tiesiog kitoks žmogus, negu visi? Ne esmė, kad kiekvienas karts nuo karto taip pasvarstom. Bet gi tikrai - aš tai jau tikrai viską prisimenu taip, kaip buvo!! Tikrai tikrai! Tas leidžia man lengva ranka įrodinėti kas ką padarė, kas ko ne, kas kada ir kur nutiko, kas ką pasakė, nors ir prieš keletą metų. Bėda atsiranda tik tokiu atveju, jei kely pasitaiko kitas išskirtinis žmogus su tokios pat puikios atminties ir įrodinėjimo įgūdžiais. Juk svarbiausia yra tiesa!!! Man labai pasisekė, jog esu azartiška asmenybė ir savo azartą išnaudoju labiau tikusiuose dalykuose - rašau dienoraštį. Iš gerų paskatų. Ten kasdien vis didėja skaičiukas, tad smalsu, iki kokio skaičiuko galiu save nuvaryt 😈 Tai ne savirefleksija, tai tyras azartas. Tai priklausomybė! Bonusas tas, kad galiu kitiems užtikrintai įrodinėti tiesą, net jei tai buvo ir prieš 5-erius metus!!! Ir nesvarbu kuri diena, viskas sudėta į šitą mano slaptąjį ginklą hehehe. Informacija rimtas reikalas. Tikrasis rimčiausias ginklas. Beje, savo azarto įgūdžius po 10-ies tūkstančių valandų įgudimo jau galėsiu perkelti ir į lošimų automatų saloną, kai būsiu jau tikrai profesionalė savoj srity. Tada tai bus bomba!

Jei nesuradai, ko pasimokyt iš šitos istorijos, pagelbėsiu - azartą galima išnaudoti doriems tikslams. Na ir žinoma pats svarbiausias dalykas - pergalė. Juk laimėti taip skanu ir gera!.. Ypač kai kovoji už tiesą. Taigi visiškai nusišikt, jog ta tiesa gal tik tavo ir niekieno kito. Tu teisus!