Vėluojančių mankšta į darbą

Į darbą vėlavau kaip visuomet, bet ne taip žiauriai kaip dabar. Turėjo būti gėda dėl savęs, bet buvo gėda dėl kitų. Nenusivilkęs palto, įsiveržiau į patį vidurį ir dėmesio užsisakiau balsu. Vsi turėjo pakilti nuo stalų ir žengt arčiau.

-Ponai, dabar pradėsim mankštą, -pasakiau. Pražergęs kojas atsistojau visiems akių plote. Padrąsinau - bus ne baisu, o lengva ir smagu. Tris pritūpiau kartus iš lėto. Ponai nejudėjo. Aš be jokios gėdos nuėjau į vietą.