Veidrodinis pasas

Atsitik tu man taip. Vartydamas pasą pastebėjau įrašą, jog priklausau baltąjai/geltonąjai rasei. Nusiyriau kėde į veidrodžių koridorių. Neįtikėtina! Veidrodžiai nesiliauja mane stebinti: rodė auksinę beždžionę su šalmu ant galvos. Delnai buvo balti, o viena akis didesnė ir labai žalia.
-Jūs ir vėl man pi sa te pro tą, -nusivylusio arklio balsu liūdnai skiemenuodamas žvengiau.
Veidrodžiai aišku nieko neatsakė. Ramiausiai pradėjo rodyti baltus debesis lekiančius žydrame danguje. Tuomet įsiutęs atsistojau ir mano beždžionė parodė man bybį.
-Matote? Ar matote? -isteriškai kvatodamas makalavau pirštu pro atsegtą kelnių klyną. -Pažiūrėkite, netgi beždžionė jums rodo bybį.
Ir atsitinka taip tiek kartų, kiek kartų pamirštu per dešimt metų laiku pakeisti pasą. Tie pasai vieną dieną išvarys iš proto visą pasaulį. Juk kas tu su negaliojančiu pasu? Pamišėlis, kuris negali įrodyti esąs šios ligoninės pacientas.