Vairuotojo dienoraštis

Apsipūtęs važinėjau po miestą tuščiomis sekmadienio gatvėmis. Ramybę triphopo ritmu kaitaliojo lengva paranoja. Turėjau galimybę gatvėse susitikti kitą apsipūtėlį. Mes diktavome eismo ritmą ir tik nelaimingo atsitiktinumo dėka galėjome susitikti akis į akį. Staiga situacija pasikeitė. Mane ėmė persekioti bronzinis džipas. Sustojau. Išlipau. Priėjau prie vairuotojos moters juodais akiniais ir paklausiau:

-Jūs mane persekiojate?

Pakeliui užsukau nusipirkti tabako. Putni blondinė prekybos centre tarp lentynų pusračiu išsirikiavusiems kavalieriams pasakojo kažkokį seksistišką nutikimą:

-Položenije ceičas takoje, što vsio ravno būdet nado otsasatj, -kartojo ji kažkieno jai pasakytus žodžius.

Grįžęs namo nebeišgalėjau pasatatyti mašinos į vietą iš kurios išvažiavau. Palikau už kvartalo. Sekiau čiūvakėlius didelių arklio žingsnių ir juoko istorijos pėdomis, kuri išnešė juos taip toli, kad nepadėjo parsirasti per rankas leidžiamas butelis "Fiestos". Man buvo pakeliui. Ėjau paskui ir filmuodamas džiaugiausi, kad negaunu į galvą.

Kieme pamačiau automobilį, kuris įvažiavo ten kur netilpau aš. Supratau, koks beribis esu. Atsirakinau laiptinę. Trinktelėjo durys. Skambėjo raktai ir išgirdau, kaip mano kojų nagučiai takši koridoriaus plytelėmis. Persigandęs apsidairiau per pečius ir pamačiau nuo šeimos pasprukusį šunpalaikį. Pakviečiau jį vidun, bet persigalvojau - pamaniau atneš katinams blusų.

Hobis Mobis sėdėjo virtuvėje, kaip palikau.Šaukiau jam, kad "ateik, pažiūrėk kokį šunį tau parvedžiau". Hobis Mobis atsistojo tarpduryje ir kartojo "čia vipetas, čia vipetas".

-Dabar tu niekur nepaspruksi. Tu įklimpai, - pranešiau naujienas šuneliui, kuris ir įprastai atodo ką tik verkęs.-Varyk iš kur atėjęs, nes tu pavertei mane vaiku.

Mėginau Hobiui papasakoti visą virtinę nutikimų. Nežinau ar jis suprato. Kalba nuklydo į putalo reabilitacijos marketingą.

-Tai, kaip sakomą -pūtimas yra gimimas iš naujo. Aišku, jeigu tas gimimas nesitęsia kiekvieną dieną.

-Kodėl mums kažkokie balvonai turėtų aiškinti, kiek kartų galima gimti per dvidešimt minučių. Aš manau, kad jie patyrė gimdymo traumą ir buvo traukiami replėmis. Bet kas tada? Tada fuck off, eikit nachui, neaiškinkit mums kiek reikia. Atsipiskit.

Ir paskendau mintyse, kaip sujungti šias dvi pasakojimo dalis, o besileidžianti, nežinia iš kur, gyvsidabrio dulkė peršovė koją.