Tapyba. Aifonas III "Besimankštinantis vyras"

Tamsiais rudens vakarais išvargusį bedarbio nuobodulį skandinu stikle pigiausio Šūdų Mekos NORFA škotiško viskio iš Prancūzijos. Palankios kainos ir nepriekaištinga kokybė - ištraukia po sunkios dienos iš lovos, pridega cigaretę dantyse ir nugramzdina fotelin sulysusius užpakalio kaulus. Kambarinių gelių tropikai žaižaruoja raudonos šviesos intymume, o naujienų portalų politinių analijų trupiniai subyra užmaršties tarpuvietėn, drauge su mirusiais ir gyvais eksprezidentais.

Esu minėjęs anksčiau, kad penkiolika metų neturiu televizoriaus. Sakiau tą ir TEO GALAI, kai skambino dėl kabelio praklojimo. Pakartosiu ir Jums - laisvalaikį leidžiu kitaip.

Taigi, padžiaunu kojines ant ranktūrų ir lėtai gurkšnodamas, dešimtmečiais Baltijos jūroje švinkusio gintaro spalvos McKlaudo myžalus, sumerkiu kojas į ukrainietiškos akmens druskos vonelę.

Tuomet materialusis Velnias pakyla nuo pečių, lubos palengva pradeda sukti karuselę. Besimėgaudamas praeities pasiekimais, aš atsilošiu ir svajingai pūsdamas melsvas Geltono Kupranugario vilnas ištiesiu rankas priešais, mėgindamas neliesti ant sienos kabančio savo naujausio vergų turgaus dvasios kūdikio -  “Vilnius Body Building”.

Labiau žinomas kaip “Besimankštinantis vyras”, XXI a.pr. - tai Cupertino 2.0mgpx mokyklos garsiausio mokinio Aifono III darbas, priskiriamas XXI a.pr. Europos Centro tapybai.

Lengvų teptuko judesių virtuozo pablyškintame peizaže matome asfaltu rekonstruotą senojo Vilniaus fragmentą. Kompozicijos centre guli kojomis šviesoforą apsikabinęs vyras, kuriam nuostabiais šešėliais meistras suteikė 3D Prisikėlimo efektą. Atsilenkimus darančio, kaip spėjama - ūsuoto vilniečio rankos taisyklingai sudėtos už galvos. Neradęs kelio į gimtąjį kaimą, vyras pradėjo daryti sveikatą stiprinančius atsilenkimus tiesiog miesto viduryje.

Kalbama, esą Aifonas III nutapęs diptiką iš pravažiuojančio automobilio. Antroje dalyje pavaizduotas vyras padaręs atsilenkimą, tačiau toji dalis iki mūsų dienų neišliko (prapuolė per Didįjį Seimo viešbučio Gaisrą).

Realistiška ir drauge pasigailėjimu alsuojanti didžio tapybos meistro drobėje nulieta sintezė žiūrovui nusunkia neišdildomą, rūpestingų pastangų pakilti techniškai grakščiai, įspūdį.  Juk grįžimo į pasąmonės kaimą tema aktuali ir šiandien, kai gyvenimas parklupdo mus po mūsų kojomis.