Atvaryk į Dvarą

Stiklinių akių puota tik prasidėjo, o tarnai negali man atsakyti į klausimą "kas tos žmonės?". Koridoriais laigo girtos nuogirdos:
-Tai tu atvarai?
-Ne, aš jau savo atvariau.

Atsigulu, šviečiu į veidą, kad neužmirščiau atsibusti - užsirašau.

Labas rytas,
Karaliene našle, siunčiu jums morge neregistruotą pranešimą iš ano pasaulio. Kartais troškina pasijusti paprastu žmogučiu. Aplinkui ratus trina kekšės. Puota įpusėja, o kurvos pradeda vaidinti šachmatų karalienes. Spektaklis veržiasi didėjančiais nepamatuotos kritikos takeliais. Jos šaukia įsivaizduojamus tarnus, šie į veidą kiša veidrodinius padėklus ir liepia rodyti dantis. Tuomet nuo arklio peršoku kur buvęs, kviečiuosi kekšes į balkoną. Išsiimu akis stiklines ir pasižiūriu tikromis. Jos klausia ar jau eiti nachui. Tyliai atsakau:
-Ne, išeikit, našlės, paprastai. Karališkai kaip mokat.